Posts

Jeigu šiandien būtų ne čia

Image
Šiandiena atsikėliau vėliau. 6:30! Tai net pusantros valandos vėliau nei įprastai, kai atsikeliu 5 ir daugiau nebegaliu užmigti. Na kaip... Galiu, bet tam reikia dėti papildomas pastangas - sėsti, sukryžiuoti kojas ir medituoti arba skaityti knygą. O aš noriu tik ilsėtis, noriu dar miegoti... Nors iki 8 ryto neprabudus naktį. Tačiau šianakt vistiek neblogai - jei skaičiuoti, kad užmigau 11 vakaro, tai miegojau 7,5 valandos, o tai palyginus su kitomis naktimis kai atsikeliu kokią 5 arba 4 yra visai neblogai. Užsikaičiu virdulį ir kol jis užverda susiruošiu į baseiną. Tyliai įsliūkinęs atgal į tamsų miegamąjį spintos stalčiuje susigraibau glaudes - jas lengva atskirti dėl sintetinės medžiagos, kai visas kitas apatinis trikotažas griežtai medvilninis, nes jautri oda netoleruoja net paprastos viskozės, o ypač genitalijų ar kirkšnies srityje. Į krepšį dar įsimetu rankšluostį, bet ne per didžiausią, nes man tokio pilnai pakanka nusisausinti po baseino. Dar ten keliauja kempinė ir mažas butel

Kalnų kaimelyje

Šiandien sapne priėjo lietuvių kalbos mokytoja, davė lapą ir sako rašyk, viskas bus gerai. Pagalvojau, kad noriu parašyti apie kalnų kaimelio gyvenimą, bet nesu jame buvęs. Bet kadangi auklėtoja sakė, kad viskas bus gerai, tai rašiau toliau. Pasirodo, kalnų kaimelis buvo įžymus penkiais kalnų upeliais, kurių vanduo ypatingai tiko degtinei gaminti. O kadangi degtinės varymas buvo nelegalus, tai veiksmas vykdavo penkiose baltų plytų gamyklėlėse, bet tik naktimis per pilnatį, kad būtų šviesiau, nes vietovėje dar nebuvo elektros. Na, o dienomis žmonės gerdavo naktį pagamintą degtinę ir rengdavo traukinių drag-race, nes pro kalnų kaimelį ėjo dvi paralelinės geležinkelio linijos su dviem garvežiais. Pusė kaimelio aplipdavo vieną garvežį, kita pusė - kitą ir garsiai rėkdami ragindavo anglies krovėjus krauti daugiau anglies, kad tik jų komanda laimėtų. Tai maždaug taip vyksta gyvenimas kalnų kaimelyje, o kaip gyvenate Jūs?

Suoliukas

Image
Kieme, prie namo, beliko vienas suoliukas iš keturių. Ankščiau buvo keturi. Dažniausiai visi užimti vaikų. Dabar beliko vienas. Jis nuolat tuščias, nes kiekvienas turi po savo suoliuką savo kieme. Ankščiau tik vienas iš dešimties turėjo futbolo ar krepšinio kamuolį. O kur atsirasdavo kamuolys, ten atsirasdavo ir žaidimas. Dabar visi turi po savo kamuolį, bet beveik niekas nebežaidžia kartu. Ankščiau tik vienas iš penkių turėjo kompiuterį, o likę keturi sėdėdavo eilėje ir laukdavo, kol žaidėjas praras "gyvybę" ir užleis pultelį. Dabar kiekvienas turi po kompiuterį ir neturi kam leisti pažaisti. Atrodo, kad tas nepriteklius mus vienijo, o dabar šiek tiek priteklius mus atskiria.  Ar netiesa?  Kaip galima tai pakeisti? Tėvas pamatė išaugusius medžius prie namo. "Dabar suprantu, kiek daug laiko praėjo", - tarė jis ir balkone prisidegė cigaretę.

Atostogų kvapai ir darbai

Image
Atostogos tai metas, kuomet ilsimasi nuo darbo. Tačiau poilsiaujant prie Jūros atsiranda kitokių darbų. Tai atostogų darbai: Prieš miegą išsigaudyti uodus namely. Persirengiant pataikyti ikišti koją taip, kad smėlis nepatektų į triusikus. Nebesiparinti dėl smėlio patalynėje. Sulaukti kol užvirs virdulys bendroje virtuvėje. Nuspręsti kada optimaliausias laikas nueiti į bendrą tuoletą - naktį ar dar pakentėjus - vėliau, bet išsamiau ;) Nuspręsti kas blogiau - bendras tuoletas be unitazo ar bendras tuoletas su unitazu ir bendrais debilais kaiminystėje. Nepasiduoti bandos inkstinktui "remti" kurorto verslininkus - "man atostogas, tai ką net burbulinių vaflių negaliu sau leisti?". Galvoti ar kremas nuo saulės sustabdo įdegį pateptoje vietoje ar tik odos vėžį? Štai tokie neįdomūs mano atostogų darbai, perpinti jūros, pušyno, karščio, kremo nuo įdegio, rūkytos žuvies, burbulinių vaflių kvapais. Dar viskas riebiai pertepta paauglystės ir vaikystės nostalgiš

Kaip cukrus veikia mūsų smegenis? To geriau nežinoti.

Image
Trumpai sakant, cukrus smegenyse išskiria laimės hormoną dopaminą. Taip kaip alkoholis, cigaretės, kava ar kiti  nelegalūs narkotikai. Tai sakysite kas čia bloga, būti šiek tiek laimingesniam?  Dar vienas saldainis iš mamytės rankų juk niekam nepakenkė.   Deja, dopamino (=laimės) lygiui krentant žemyn smegenys automatiškai siekia tai išlaikyti. Juk siekti laimės užkoduota kiekvienoje asmenybeje, o gyvename tik vieną kartą. Deja, kiekvienas papildomai (nenatūraliai) pagamintas dopaminas sukelia neigiamas pasekmes, išbalansuoja natūralią smegenų chemiją, todėl didėja toleranacija cukrui = pasiekti tą patį laimės (dopamino) lygį reikia vis didesnio cukraus kiekio, ir vis dažniau. Be to, nuolatinis cukraus ( bet kuria forma ) vartojimas atbukina natūralų organizmo sugebėjimą siekti kuo įvairesnių maisto formų, kad į jį papultų kuo daugiau visokiausių mineralų ir kitų elementų. Tam nevykstant kūnas silpsta fiziškai ilgalaikėje perspektyvoje, o antsvoris (cukrus uber kaloringas) neigiamai ve

Nubusti prieš rytą

Prieš vasaros karštį Prieš judesį dienos Netikėtai suspėti Ant ryto ribos Rūkais aptvertos Dviračiais žirgais  Skubėti tenai, Kad pasiekti pirmam Smėlio krantą vėsos Gelmėn pasinerti Dainuoti dvasia Kad po daugelio metų Suprasti tai kas yra

Kodėl?

Kodėl taip skauda, mama? Kai keičiasi vardai Bet išlieka jausmai Keičiasi kūnai ir kvapai Sukeliantys tą patį geismą Patirtą tūkstančius kartų Mintyse ir žodžiuose Ir nei vieno glėbyje. Ar tiesa, kad tai iš tikro tu? Vaistai nuo kurių nebereikia vaistų! Ar nuo šiol tu būsi mano mama? Taip laukta taip laukta taip laukta Taip laukta taip laukta taip laukta...