Ar neįdomu?

Šiandien sapne priėjo lietuvių kalbos mokytoja, davė lapą ir sako rašyk, viskas bus gerai. Pagalvojau, kad noriu parašyti apie kalnų kaimelio gyvenimą, bet nesu jame buvęs. Bet kadangi auklėtoja sakė, kad viskas bus gerai, tai rašiau toliau. Pasirodo, kalnų kaimelis buvo įžymus penkiais kalnų upeliais, kurių vanduo ypatingai tiko degtinei gaminti. O kadangi degtinės varymas buvo nelegalus, tai veiksmas vykdavo penkiose baltų plytų gamyklėlėse, bet tik naktimis per pilnatį, kad būtų šviesiau, nes vietovėje dar nebuvo elektros. Na, o dienomis žmonės gerdavo naktį pagamintą degtinę ir rengdavo traukinių drag-race, nes pro kalnų kaimelį ėjo dvi paralelinės geležinkelio linijos su dviem garvežiais. Pusė kaimelio aplipdavo vieną garvežį, kita pusė - kitą ir garsiai rėkdami ragindavo anglies krovėjus krauti daugiau anglies, kad tik jų komanda laimėtų. Tai maždaug taip vyksta gyvenimas kalnų kaimelyje, o kaip gyvenate Jūs?

Kieme, prie namo, beliko vienas suoliukas iš keturių. Ankščiau buvo keturi. Dažniausiai visi užimti vaikų. Dabar beliko vienas. Jis nuolat tuščias, nes kiekvienas turi po savo suoliuką savo kieme. Ankščiau tik vienas iš dešimties turėjo futbolo ar krepšinio kamuolį. O kur atsirasdavo kamuolys, ten atsirasdavo ir žaidimas. Dabar visi turi po savo kamuolį, bet beveik niekas nebežaidžia kartu. Ankščiau tik vienas iš penkių turėjo kompiuterį, o likę keturi sėdėdavo eilėje ir laukdavo, kol žaidėjas praras "gyvybę" ir užleis pultelį. Dabar kiekvienas turi po kompiuterį ir neturi kam leisti pažaisti. Atrodo, kad tas nepriteklius mus vienijo, o dabar šiek tiek priteklius mus atskiria.  Ar netiesa?  Kaip galima tai pakeisti? Tėvas pamatė išaugusius medžius prie namo. "Dabar suprantu, kiek daug laiko praėjo", - tarė jis ir balkone prisidegė cigaretę.